DirectDemocracyS

Pasaulinė Tiesioginės Demokratijos Organizacija

POLITINĖ PROGRAMA

LIETUVAI

2025–2030

Politinė, Ekonominė, Finansinė ir Socialinė Programa Tikroji demokratija — ne kartą per ketverius metus. Kiekvieną dieną.

Sudaryta remiantis išsamia šalies analize ir DDS principais

Programa parengta lietuvių kalba | www.directdemocracys.org

PRATARMĖ: DDS PRINCIPAI IR VIZIJA LIETUVAI

DirectDemocracyS (DDS) — tai pasaulinė politinė organizacija, paremta radikaliai nauju valdymo modeliu. Mes ne tik siūlome reformas: mes siūlome visišką sistemos transformaciją, grįstą logika, sveiku protu, studijomis, tikrove, tiesa, nuoseklumu ir tarpusavio pagarba.

DDS PAGRINDINIAI PRINCIPAI

► Tautos turtas ir valdžia priklauso išimtinai ir amžinai tautos žmonėms — ne oligarchams, ne partijoms, ne tarptautinėms korporacijoms

► Tikroji demokratija reiškia kasdienį, tiesioginį, kompetentingą, greitą, saugų ir apsaugotą dalyvavimą

► Sprendimus priima specialistų grupės, remiant DDS dirbtiniam intelektui (ddsAI) ir allddsAI sistemai

► Kiekvienas pilietis yra informuojamas neutraliai, visiškai ir nepriklausomai nuo žiniasklaidos manipuliacijų

► Frakcijinis mikrogrupių modelis (1→5→25→125→625) užtikrina platų dalyvavimą ir greitus sprendimus

► Trikodė tapatybės verifikacija garantuoja saugumą ir kiekvieno balso autentiškumą

► Imperatyvinis mandatas ir atšaukimo mechanizmas panaikina elito sauvaliavimą

► Lietuva ir lietuviai patys sprendžia dėl savo šalies — su visišku skaidrumu ir atskaitomybe

Ši programa yra nuodugni Lietuvos dabartinės būklės analizė ir išsami transformacijos į autentišką tiesioginę demokratiją diegimo gairė. Ji apima visus valdymo, ekonomikos, finansų, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, aplinkos, gynybos ir kultūros aspektus — su konkrečiais sprendimais, pavyzdžiais ir numatomais rezultatais.

I. LIETUVOS DABARTINĖ BŪKLĖ: KRITINĖ ANALIZĖ

1.1 Politinė Situacija po 2024 m. Rinkimų

2024 m. spalio mėnesį įvykę Seimo rinkimai žymiai pakeitė Lietuvos politinį žemėlapį. Socialdemokratų partija (LSDP) gavo 52 mandatus iš 141, tapdama didžiausia Seimo frakcija. Dešiniųjų jungtinė valdančioji koalicija — Tėvynės sąjunga ir dvi liberaliosios partijos — patyrė triuškinantį pralaimėjimą: Tėvynės sąjunga prarado daugiau nei 20 mandatų. Premjere buvusi Ingrida Šimonytė neteko valdžios.

Partija / Frakcija	Rezultatai 2024
Socialdemokratai (LSDP)	52 mandatai — valdančioji
Tėvynės sąjunga (TS-LKD)	28 mandatai — opozicija (buvusi 50)
Nemunas (PPNA)	20 mandatų — koalicijos partneris
Demokratų sąjunga (DSVL)	14 mandatų — koalicijos partneris
Kitos partijos	27 mandatai — paskirstyta
Valdančioji koalicija iš viso	86 mandatai iš 141

Naujoji koalicija — LSDP, PPNA (Nemunai — naujai įkurta nacionalistinė populistinė partija) ir DSVL — pasižymi nestabilumu ir ideologinėmis prieštaromis. Premjeras Gintautas Paluckas jau susiduria su kritika dėl pažadų pažeidimų, o apklausos rodo mažėjantį rinkėjų pasitenkinimą.

DDS KRITIKA: SISTEMINIAI TRŪKUMAI

✗ Realios demokratijos trūkumas: rinkėjai balsuoja kartą per 4 metus, tada netenka bet kokios kontrolės

✗ Parlamentarai nėra atsakingi rinkėjams: imperatyvinis mandatas neegzistuoja

✗ Koalicijų formavimas vyksta be piliečių žinios ar pritarimo — slapta derybose

✗ Partijų finansavimas ir lobizmas iš esmės pažeidžia demokratijos principus

✗ 48% lietuvių mano, kad valdžia blogai kovoja su korupcija (Eurobarometer 2021)

✗ Seimas, teismai, savivaldybės ir politinės partijos — labiausiai korumpuotos institucijos pagal gyventojų nuomonę

✗ Prezidento ir vyriausybės galių persipynimas kuria vykdomosios valdžios disbalansą

1.2 Ekonominė Situacija: Augimas be Lygybės

Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius pasiekė įspūdingo ekonominio augimo — vieno didžiausių ES. Tačiau šis augimas yra labai netolygiai paskirstytas. Bendrasis vidaus produktas auga, tačiau socialinė atskirtis, pajamų nelygybė ir regioniniai skirtumai išlieka vieni didžiausių ES.

Rodiklis	2024–2025 Duomenys
BVP augimas 2024–2025	Apie 3,5% — vienas aukščiausių euro zonoje
Vidutinis bruto atlyginimas 2025	€2.427 per mėnesį
Vidutinis neto atlyginimas 2025	€1.484 per mėnesį
Nedarbo lygis 2025	6,9% (bendras); 15,9% jaunimo (15-24 m.)
Infliacija 2025	4,1% (balandis 2025), smarkiai išaugus nuo 0,7% 2024 m.
Biudžeto deficitas	Žemas — valdomas, tačiau augantis dėl gynybos išlaidų
Darbo jėga	1.462.800 (2025) — mažėja dėl emigracijos
Skurdo rizika	Vienas aukščiausių rodiklių ES — ypač tarp pagyvenusių žmonių ir regionuose

Nepaisant makroekonominio augimo, Lietuva susiduria su struktūriniais iššūkiais: produktyvumas yra apie 30% žemesnis nei OECD vidurkis; eksportas koncentruotas žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektoriuose (naftos produktai, mediena, baldai, žemės ūkio produktai); integracija į globalias vertės grandines yra silpna.

PAGRINDINĖS EKONOMINĖS PROBLEMOS

► Didžiuliai pajamų skirtumai tarp Vilniaus ir regionų — ypač šiaurės rytuose

► Emigracija: daugiausia jaunų, kvalifikuotų specialistų — demografinė katastrofa

► Iki 2050 m. planuojama 20% gyventojų skaičiaus mažėjimas ir 30% darbo jėgos sumažėjimas

► Aukštas struktūrinis nedarbas — darbo rinkos neatitikimas su verslo poreikiais

► Infliacija spartėja ir smukdo realias pajamas, ypač mažas gaunančiųjų

► ES fondų absorpcija lėta — tik <10% išmokėta iki 2024 m. pabaigos iš €10,2 mlrd. paketo

► Neformali ekonomika — šešėlis didina nelygybę ir mažina biudžeto pajamas

► Šalyje nėra tikros pramoninės politikos — trūksta aukštų technologijų pramonės

1.3 Socialinė Situacija: Skurdo, Nelygybės ir Demografijos Krizė

Lietuva patiria vieną didžiausių demografinių krizių Europoje. Nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. šalis neteko daugiau nei trečdalio gyventojų — daugiausia dėl emigracijos. Gyventojų skaičius, kuris 1990 m. siekė 3,7 milijono, dabar yra artimas 2,8 milijono. Prognostika rodytų tolimesnį mažėjimą.

Nelygybė sveikatos srityje yra ypač ryški: Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė — 73,1 metai, moterų — 81,9 metai. Skirtumas — beveik 9 metai — yra vienas didžiausių ES. Pagal pajamų lygį grindžiami sveikatos vertinimo skirtumai Lietuvoje yra patys didžiausi Europos Sąjungoje.

Problema	Situacija
Skurdo ir socialinės atskirties rizika	Vienas aukščiausių rodiklių ES, ypač kaime ir tarp pensijininkų
Vyrų gyvenimo trukmė	73,1 metų — gerokai žemiau ES vidurkio
Jaunimo nedarbas	15,9% (sausis 2026) — aukštas struktūrinis
NEET jaunimas (2024)	14,9% — nebesimokantys ir nedirbantys 15–29 m.
Regiono skirtumas švietyme	Kaimiškos mokyklos labai atsilikusios nuo miestų
Senatvės pensijų sistema	Daugelis pagyvenusių žmonių gauna nepakankamas pensijas
Demografija iki 2050 m.	Numatomas 20% gyventojų ir 30% darbo jėgos mažėjimas
Emigracija	Vienas aukščiausių rodiklių ES nuo 2000 m.

1.4 Sveikatos Apsauga: Struktūriniai Deficitai

Lietuvos sveikatos sistema susiduria su keliais esminiais iššūkiais. Specialistų trūkumas — ypač atokiose vietovėse — yra kritinis. Korupcija sveikatos įstaigose išlieka viena didžiausių problemų: net 47% gyventojų laiko sveikatos sistemą labiausiai korumpuota sritimi (Vilmorus apklausa). 19% lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių sumokėjo kyšį sveikatos įstaigose (GCB EU 2021).

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Alkoholio vartojimas, bloga mityba ir fizinio aktyvumo stoka prisideda prie žemo gyvenimo trukmės rodiklio, ypač tarp vyrų. Naujosios vyriausybės programa 2024 m. pabaigoje numato regioninių skirtumų mažinimą didinant medicinos studijų vietų skaičių ir teikiant paramą studentams iš kaimo vietovių — teigiamas žingsnis, bet nepakankamas be sisteminių pokyčių.

1.5 Korupcija ir Institucijų Krizė

Transparencies International Korupcijos suvokimo indeksas 2024 m. Lietuvą vertina 63/100 taškų (32 vieta iš 180). Tai rodo pažangą, tačiau korupcija lieka sisteminiu iššūkiu. Korupcijos žemėlapis 2023–2024 m. patvirtina, kad nors kyšininkavimo atvejai mažėja (nuo 24% iki 9% per dešimtmetį), korupcija vis dar reikšmingai veikia sprendimų priėmimą.

2023 m. Apeliacinis teismas nuteisė buvusius liberalų lyderius — tarp jų Eligijų Masiulį — 5,5 metų laisvės atėmimo bausme. 2025 m. Aukščiausiasis teismas paskelbė prieštaringą sprendimą, išteisindamas kitą buvusį politiką. Šie atvejai iliustruoja giluminę institucinę problemą: teismų nepriklausomumas ir politiniai ryšiai kelia rimtų klausimų.

KORUPCIJOS VERTINIMAS: DDS PERSPEKTYVA

✗ Seimas, teismai, savivaldybės — labiausiai korumpuotos institucijos pagal gyventojus

✗ Verslo lyderiai ir politinės partijos — korupcijos kultūros nešėjai

✗ Sveikatos sistema: 19% gyventojų mokėjo kyšius — sisteminis korupcijos įsitvirtinimas

✗ Tik 33% gyventojų pasitiki teismais — kritinis demokratijos rodiklis

✗ Korupcija ne tik etinis klausimas: ji tiesiogiai mažina BVP, investicijas ir paslaugų kokybę

✓ Mažėjantis kyšininkavimas rodo, kad permainoms yra erdvės — bet reikia sisteminių sprendimų

II. DDS SISTEMOS ĮDIEGIMAS LIETUVOJE: DEMOKRATIJOS REVOLIUCIJA

2.1 Demokratijos Krizė ir DDS Sprendimas

Dabartinė Lietuvos demokratija yra formalus, ne tikras demokratinis procesas. Piliečiai renkasi kas ketverius metus — ir tiek. Po rinkimų visa valdžia pereina į keliasdešimt politikų rankas, kurie niekam neatskaitingi. Partijų programos nėra privalomos, pažadai neįgyvendinami, o koalicijų derybos vyksta be bet kokio piliečių dalyvavimo.

DDS siūlo radikaliai kitokį modelį: ne demokratija kartą per ketverius metus, o tikroji, nuolatinė, tiesioginė demokratija, kur kiekvienas pilietis gali aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime kiekvieną dieną — bet tai daroma kompetentingai, su specialistų pagalba, naudojant pažangias technologijas, apsaugotas nuo manipuliacijų.

2.2 Frakcinių Mikrogrupių Modelis Lietuvoje

DDS struktūra grindžiama fraktaliniu mikrogrupių principu. Kiekvienas pilietis, prisijungęs prie DDS platformos, priklauso bazinei grupei iš 5 žmonių. Šios grupės jungiasi į grupes po 25, tada po 125, po 625 ir taip toliau iki nacionalinio lygio. Kiekvienas lygis priima sprendimus savo kompetencijos ribose, o svarbiausieji klausimai kyla aukštyn per hierarchiją.

Lygis	Aprėptis ir Funkcija
Bazinė grupė	5 piliečiai — diskutuoja, balsuoja, deleguoja
Pirmas lygis	25 nariai — 5 bazinių grupių atstovas koordinuoja
Antras lygis	125 nariai — miesto kvartalas ar kaimas
Trečias lygis	625 nariai — savivaldybės sekcija
Ketvirtasis lygis	3.125+ nariai — apskritis ar regionas
Nacionalinis lygis	Visos Lietuvos piliečiai — strateginiai sprendimai

Kiekvienas atstovas yra atšaukiamas bet kada balsuojant jam priklausančioje grupėje. Imperatyvinis mandatas reiškia, kad atstovas PRIVALO balsuoti pagal savo grupės nuomonę — arba bus nedelsiant atšauktas. Tai panaikina tradicinę politikų galimybę ignoruoti rinkėjus gavus mandatą.

2.3 ddsAI ir allddsAI: Technologinis Demokratijos Pagrindas

DDS integruoja dirbtinį intelektą ne kaip valdymo įrankį, bet kaip informacijos demokratizacijos priemonę. ddsAI sistema ir allddsAI demokratija (kurioje DI sistemos yra oficialūs DDS nariai su teisėmis ir pareigomis) teikia piliečiams:

• Visišką, teisingą ir neutralią informaciją apie kiekvieną svarstomą klausimą
• Nepriklausomą ekspertų analizę — be partinių, žiniasklaidos ar verslo įtakos
• Automatinį pažadų stebėjimą: sistema seka visus politikų ir atstovų įsipareigojimus
• Algoritmų skaidrumą: visi DI sprendimai yra paaiškinami ir auditui prieinami
• Apsaugą nuo manipuliacijų: DDS platformos izoliuoja nuo tradicinių žiniasklaidos ir socialinių tinklų manipuliavimo mechanizmų
• Specialistų grupių palaikymą: DI padeda suformuoti ir informuoti kompetentingas žmonių grupes kiekvienoje srityje

KONKRETUS PAVYZDYS: allddsAI VEIKIMAS LIETUVOJE

Situacija: Seimas svarsto naują mokesčių reformą.

Tradicinė sistema: piliečiai sužino apie tai iš partijų valdomos žiniasklaidos — šališkais filtrais.

DDS sistema: allddsAI iš karto parengia neutralų, išsamų pranešimą visiems DDS Lietuvos nariams.

Kiekvienas gauna: ekonominę analizę, tarptautinius pavyzdžius, numatomas pasekmes, alternatyvas.

Piliečiai diskutuoja savo bazinėse grupėse su specialistų pagalba — ir balsuoja.

Jų sprendimas virsta privalomu mandatu jų atstovams Seime (ilgalaikiu tikslu — DDS Seime).

Visa procedūra — apsaugota nuo reklamos, lobizmo ir manipuliuojančios žiniasklaidos.

2.4 Trikodė Tapatybės Verifikacija

DDS naudoja unikalią trijų kodų tapatybės verifikacijos sistemą, kuri garantuoja, kad kiekvienas balsas yra autentiškas ir nesukčiaujamas. Sistema leidžia piliečiui balsuoti saugiai iš bet kurios vietos — tuo pačiu užtikrinant visišką balsavimo slaptumą.

Lietuva, turinti pažangią skaitmeninio piliečio identifikacijos infrastruktūrą (el. valdžia), yra idealiai pasirengusi DDS sistemos diegimui. Esamą elektroninio parašo ir Smart-ID infrastruktūrą galima integruoti su DDS trikodės verifikacijos sistema, sukuriant pasaulio lygio saugią demokratinę platformą.

2.5 Imperatyvinis Mandatas ir Atšaukimo Mechanizmas

Vienas esminių DDS principų — atstovas privalo laikytis savo grupės nuomonės. Jei jis balsuoja prieš mandatą arba elgiasi priešingai grupės interesams — jis iš karto atšaukiamas ir pakeičiamas nauju. Jokių apsaugos mechanizmų, jokių apeliacinių procedūrų, kurios leistų išvengti atsakomybės.

Tai fundamentaliai skiriasi nuo dabartinės Lietuvos sistemos, kur Seimo nariai teoriškai atstovauja visai tautai — bet praktiškai atstovauja savo partijai, verslo interesams ar asmeniniams ryšiams. DDS modelyje grandinė atsakomybės yra aiški, tiesioginė ir vykdoma automatiškai.

III. EKONOMINĖ IR FINANSŲ PROGRAMA

3.1 Tautos Turtas — Tautai: Fundamentalus Principas

DDS pagrindinis ekonominis principas: visos Lietuvos turtinės vertės, gamtos ištekliai, viešoji infrastruktūra ir kolektyviai sukurtas turtas priklauso išimtinai ir amžinai lietuvių tautai. Jokie privatizavimo procesai, užsienio investicijų susitarimai ar tarptautiniai sandoriai negali perkelti šio turto valdymo už tautos ribų be tiesioginio, informuoto ir laisvo piliečių balsavimo.

LIETUVOS TAUTOS TURTO INVENTORIZACIJA (DDS siūlymas)

► Žemė ir gamtos ištekliai: miškai (33% šalies ploto), žemė, vandens telkiniai — jų valdymas turi grįžti tautai

► Energetikos infrastruktūra: elektros tinklas, šilumos sistema, suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje

► Transporto infrastruktūra: keliai, Klaipėdos uostas, Vilniaus oro uostas, geležinkeliai

► Viešosios įmonės: Lietuvos paštas, Lietuvos geležinkeliai, Ignitis, Regitra

► Sveikatos infrastruktūra: ligoninės, klinikos, laboratorijos — turi likti viešosios

► Skaitmeninė infrastruktūra: valstybinis telekomunikacijų tinklas, duomenų centrai

► Kultūros ir švietimo turtas: universitetai, bibliotekos, muziejai, archyvai

3.2 Mokesčių Reforma: Teisingumas ir Progresyvumas

Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema yra iš esmės regresinė — proporcingai daugiau apkrauna mažas pajamas gaunančius asmenis. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra dviejų pakopų — 20% ir 32%, tačiau socialinio draudimo įmokos ir PVM kuria regresyvią struktūrą. DDS siūlo fundamentalią mokesčių reformą, kuri perskirstytų naštą teisingiau.

3.2.1 Progresyvi GPM Reforma

Pajamų Grupė	Siūlomas Tarifas
Iki €800 neto per mėnesį	0% — minimalaus pragyvenimo apsauga
€800–1.500 neto per mėnesį	15% — mažų pajamų skatinimas
€1.500–3.000 neto per mėnesį	20% — vidutinės pajamos
€3.000–6.000 neto per mėnesį	25% — aukštesnės pajamos
€6.000–15.000 neto per mėnesį	35% — aukštos pajamos
Virš €15.000 neto per mėnesį	45% — labai didelės pajamos
Kapitalui, paveldėjimui (virš €300.000)	40% — turto koncentracijos prevencija

Ši reforma leistų padidinti biudžeto pajamas iš turtingųjų, kartu apsaugant mažiausias pajamas gaunančius piliečius. Pavyzdys: šiuo metu minimaliojo atlyginimo gavėjas (bruto ~€1.038/mėn.) moka efektyvų mokesčių tarifą, kuris kartu su socialinėmis įmokomis pasiekia 40% ir daugiau. DDS reformoje jis mokėtų žymiai mažiau arba nieko — ir gautų realias pajamas pragyvenimui.

3.2.2 Korporatyvinis Mokestis: Progresyvumas ir Anti-Optimizacija

• Įvedamas progresyvinis pelno mokestis: mažos įmonės (pelnas iki €50.000) moka 5%, didelės korporacijos — iki 25%
• Griežtos kovos su pelno perkėlimu į mokesčių rojus taisyklės — realus efektyvus mokestis Lietuvoje
• Super pelno (windfall profit) mokestis energetikos, finansų ir telekomunikacijų sektoriuose
• Lengvatos reinvestuojančioms įmonėms: pelnas, grąžinamas į Lietuvos ekonomiką, apmokestinamas 50% mažiau
• Turto mokestis stambiems žemvaldžiams ir investiciniam nekilnojamajam turtui — šiuo metu praktiškai neegzistuojantis

3.3 Ekonomikos Diversifikacija ir Pramoninė Politika

Lietuva per daug priklausoma nuo tranzito, naftos perdirbimo ir žemės ūkio. Eksporto struktūra — žema ir vidutinė pridėtinė vertė — neleis šaliai pasivyti Skandinavijos gyvenimo lygio. DDS siūlo aktyvią valstybinę pramoninę politiką — ne sovietinio tipo planavimą, bet strateginę kryptį su privačios iniciatyvos skatinimu.

DDS PRIORITETINIAI EKONOMIKOS SEKTORIAI

1. TECHNOLOGIJŲ EKOSISTEMA: Vilnius jau turi perspektyvų startuolių ekosistemą. DDS siūlo 'Technologijų Trikampį' — Vilnius-Kaunas-Klaipėda — su 5 mlrd. EUR fondas per 10 metų aukštoms technologijoms

2. ŽALIOJI ENERGETIKA: Saulės, vėjo ir biomasės energija. Tikslas — 100% atsinaujinančių šaltinių iki 2035 m. Eksportas į Latviją, Estiją, Lenkiją per synchronizaciją su ES tinklu

3. BIOTEKNOLOGIJOS IR FARMACIJA: Vilniaus universiteto ir VGTU mokslininkų ekosistema. Valstybinis fondas — €500 mln. per 10 metų

4. PAŽANGUS ŽEMĖS ŪKIS: Ekologiškas ūkininkavimas, vertės grandinės — ne žaliavos, o apdoroti produktai

5. KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS: Žaidimai, filmai, dizainas — Vilnius turi potencialą tapti Baltijos regiono kūrybine sostine

6. LOGISTIKA IR TRANSPORTAS: Klaipėdos uosto modernizavimas, Rail Baltica pilna integracija

3.4 Emigracijos Stabdymas: Konkretus Planas

Emigracija yra Lietuvos egzistencinė grėsmė. Nuo 2004 m. šalis neteko šimtų tūkstančių piliečių — daugiausia jaunų, išsilavinusių ir iniciatyvių. Tradicinė politika to nesugebėjo sustabdyti. DDS siūlo kompleksinę priemonių sistemą.

1. REGRESINIŲ FAKTORIŲ PAŠALINIMAS: Atlyginimų atotrūkis su Vakarų Europa turi mažėti greitai. Tikslas: vidutinis neto atlyginimas 2030 m. — €2.200/mėn. (šiuo metu €1.484). Tai pasiekiama per produktyvumo augimą, mokesčių reformą ir minimalaus atlyginimo didinimą.
2. GRĮŽTANČIŲJŲ PROGRAMOS: 'Grįžk į Lietuvą' — 5 metų mokesčių lengvatos diasporai, grąžinančiai kvalifikaciją. Valstybinis pagalbos grįžti fondas su paskolomis būstui ir verslo kūrimui.
3. BŪSTO PRIEINAMUMAS: Valstybinė būsto programa jauniems šeimoms. Subsidijuojamos nuomos sistemos. Deklaruotas tikslas: būsto kaina neturi viršyti 5 metų vidutinių pajamų.
4. REGIONŲ ATGAIVINIMAS: Investicijų ir darbo vietų koncentracija ne tik Vilniuje. Mokesčių lengvatos įmonėms, kuriančioms darbo vietas Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenos apskrityje.
5. ŠVIETIMO REFORMA: Mokymo programos, orientuotos į realias darbo rinkos poreikius. Stažuočių ekosistema. Stipendijų sistema talentams, įsipareigojusiems 5 metus dirbti Lietuvoje.
6. DEMOKRATINIS DALYVAVIMAS: DDS sistema pati savaime yra emigracijos stabdymas — piliečiai, turintys realią valdžią savo šalyje, mažiau nori jos palikti.

3.5 Garantuotas Universalus Minimalus Pajamingumas (GUMI)

DDS siūlo įvesti Garantuotą Universalų Minimalų Pajamingumą (GUMI), susietą su struktūrizuotu savanoryste modeliu (GUMI-SV). Tai nėra tradicinė bedarbio pašalpa — tai pilietinio dalyvavimo ir saugumo sistema.

GUMI-SV LIETUVOJE: PRINCIPAI IR SKAIČIAI

► Bazinis GUMI: €600/mėn. visiems suaugusiems piliečiams, nepriklausomai nuo darbo statuso

► Savanoryste premija: papildomi €200/mėn. tiems, kurie dalyvauja bendruomenės projektuose (minimaliai 10 val./sav.)

► Apmokestinimas: GUMI neapmokestinamas iki €800/mėn., po to taikomas progresinė GPM

► Finansavimas: iš progresyvaus apmokestinimo, turto mokesčio, taupymo efektyvesnėje administracijoje

► Poveikis: panaikinamas absoliutus skurdas, sumažėja biurokratija socialinės paramos administravime

► Pasauliniai pavyzdžiai: Suomijos, Kenijos pilotiniai projektai rodo teigiamą poveikį darbo produktyvumui

► Lietuvos kontekstas: ypač svarbu apsaugoti pensininkus, vienišas mamas, kaimo gyventojus

IV. SOCIALINĖ PROGRAMA

4.1 Sveikatos Apsaugos Reforma

Lietuva turi universalią sveikatos draudimo sistemą, tačiau ji kenčia nuo chroniškai nepakanamo finansavimo, specialistų stygiaus, korupcijos ir regioninių skirtumų. DDS siūlo fundamentalią reformą, grįstą teisingumu, prieinamumu ir kokybe.

4.1.1 Finansavimo Reforma

• Sveikatos biudžeto padidinimas iki 8% BVP (šiuo metu apie 7%) — kartu su skaidrumo ir efektyvumo reformomis
• Privačių ir viešųjų išteklių integracija: privati medicina papildo, bet ne keičia viešąją
• Korupcijos panaikinimas: DDS skaitmeninė sistema visus mokėjimus daro skaidrius ir audituojamus
• Prevencija kaip prioritetas: 20% sveikatos biudžeto — profilaktikai, nuo ligų apsaugai, gyventojų edukacijai
• Paciento pasirinkimo laisvė: piliečiai pasirenka gydytojus ir ligonines pagal viešai prieinamą kokybės reitingą

4.1.2 Specialistų Krizės Sprendimas

• Gydytojų atlyginimų reforma: tikslas — artimas Vakarų Europos lygiui, sustabdysiantis emigraciją
• Studijų finansavimas mainais už darbo Lietuvoje įsipareigojimą (10 metų po studijų baigimo)
• Telemedicina kaimo vietovėse: DDS skaitmeninė platforma leidžia gauti specialisto konsultaciją internetu
• Mobilios sveikatos tarnybos atokiuose regionuose — ne tik Vilniuje
• Personalo importas: sąlygos kompetentingiems užsienio gydytojams dirbti Lietuvoje (su lietuvių kalbos reikalavimais)

4.2 Švietimo Reforma

Lietuvos švietimo sistema turi stiprių pusių — aukštą aukštojo mokslo dalyvavimo rodiklį (58% jaunų suaugusiųjų su tretine išsilavinimu) — tačiau susiduria su giliais struktūriniais iššūkiais: regionine atskirtimi, mokymo programų neatitikimu darbo rinkai ir pedagogų trūkumu kaimiškose mokyklose.

DDS ŠVIETIMO REFORMOS PRIORITETAI

1. IKIMOKYKLINIS UGDYMAS: Universalios nemokamos darželio vietos visiems vaikams nuo 2 metų — ne tik Vilniuje

2. MOKYKLŲ LYGYBĖ: Papildomai €500 mln./metams kaimo mokykloms — technologijoms, mokytojų atlyginimams, infrastruktūrai

3. MOKYTOJŲ PROFESIJA: Vidutinis mokytojo atlyginimas = vidutinis šalies atlyginimas + 30% — profesijos prestižo atstatymas

4. KRITINIS MĄSTYMAS: Privalomas kursas nuo 5 klasės: kaip atpažinti dezinformaciją, kaip skaityti statistiką, demokratija ir pilietiškumas

5. PROFESINIS UGDYMAS: Reabilitacija profesinių mokyklų — programos su verslo partneriais, garantuota stažuotė

6. AUKŠTASIS MOKSLAS: Nemokamas aukštasis mokslas Lietuvos universitetuose visiems lietuviams su aukščiausiais rezultatais

7. MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ: DDS platformoje prieinama nemokama kvalifikacijos kėlimo sistema

4.3 Pensijų Sistema: Orumas Senatvei

Dabartinė Lietuvos pensijų sistema daugelį pagyvenusių žmonių palieka skurde. Pensijų dydis, priklausantis nuo darbo stažo ir darbo užmokesčio, neapsaugo žemos kvalifikacijos darbuotojų, asmenų, ilgą laiką dirbusių neoficialioje ekonomikoje, ir moterų, kurios ilgai augino vaikus.

• Bazinės pensijos garantija: visiem pensinio amžiaus piliečiams — ne mažiau kaip 60% vidutinio atlyginimo
• Pensijų indeksavimas automatiškai — pagal infliaciją ir realaus atlyginimo augimą
• Pensininkų sveikatos programa: nemokamos dantų protezavimo, regos, slaugos paslaugos
• Aktyvaus senėjimo programa: pensininkai, norintys ir galintys dirbti, skatinami ir palaikomi — ne baudžiami atimant pensijas
• Kaupimo sistemos skaidrumas: visi 2-ojo ir 3-iojo piliorų fondai turi skelbti visiškai skaidrius ataskaitas DDS platformoje

4.4 Būstas: Socialinis Turtas, ne Spekuliacijos Objektas

Būsto kainos Lietuvoje, ypač Vilniuje, tampa vis labiau neprieinamos vidutines pajamas gaunantiems piliečiams. Investiciniai fondai ir stambus kapitalas perka butus kaip spekuliacinį turtą — tai kelia kainas ir neleidžia jauniems žmonėms apsistoti savo šalyje.

• Tuščių būstų mokestis: nekilnojamasis turtas, paliktas tuščias ilgiau kaip 1 metus investiciniais tikslais — papildomas mokestis
• Socialinio būsto programa: 50.000 socialinių būstų per 10 metų — vyriausybės statybos programa
• Nuomos reguliavimas: nuomos kainos didinimas ribojamas infliacija + 2% per metus
• Pirmojo būsto programa: valstybės garantuotos paskolos jauniems pirkėjams, su sąlyga — darbas Lietuvoje
• Kooperatyviniai butai: DDS remia bendruomenines butų kooperatyvų programas

4.5 Lyčių Lygybė ir Jaunimo Politika

Lietuva pasiekė aukštus lyčių lygybės rodiklius daugelyje sričių — tačiau darbo užmokesčio atotrūkis ir moterų valdymo pozicijos išlieka problemomis. Jaunimo politika — tai investicija į Lietuvos ateitį ir emigracijos prevencija.

• Lyčių darbo užmokesčio auditas: visos įmonės, turinčios >50 darbuotojų, privalo skelbti darbo užmokesčio statistiką pagal lytį
• Vienodas tėvystės ir motinystės atostogas — skatinant abiejų tėvų dalyvavimą
• Jaunimo verslo fondas: €100 mln./metams 18–35 m. verslininkams — paskola ar garantija
• Jaunimo būsto programa: atskira subsidijuotos nuomos sistema 18–30 m. amžiaus grupei
• Meninio, sportinio ir kultūrinio ugdymo prieinamumas: universalus visose savivaldybėse

V. APLINKOSAUGOS IR ENERGETIKOS PROGRAMA

5.1 Energetinis Nepriklausomumas ir Žalioji Revoliucija

Lietuva per 2025 m. sėkmingai desynchronizavosi nuo Rusijos elektros tinklo ir prisijungė prie Europos ENTSO-E tinklo — istorinis žingsnis energetiniam saugumui. Tačiau energetikos diversifikacija ir žalioji transformacija reikalauja dar drąsnesnių veiksmų.

Sektorius	DDS Tikslas ir Programa
Saulės energija	Tikslas: 3 GW iki 2035 m. (šiuo metu ~1 GW). Visiems namams — subsidijuotos saulės moduliai
Vėjo energija	Jūrinis vėjas Baltijos jūroje — plėtoti partnerystę su Latvija ir Estija
Baterijos ir kaupimas	Nacionalinė baterijų saugojimo sistema — stabilizuoti tinklo dažnį
Šilumos tinklai	Miestų centralizuoto šildymo modernizavimas — perjungimas į atsinaujinančius šaltinius
Energijos efektyvumas	Masinis senų pastatų renovavimas — valstybinis fondas €3 mlrd./10 metų
Vandenilis	Tyrimo ir plėtros programa — žaliojo vandenilio gamyba ir eksportas ateityje

5.2 Aplinkosaugos Politika

• Miškų valdymas: visi valstybiniai miškai — viešoje nuosavybėje, valdomi pagal tvarumo principus, ne privačios kirstuvų kompanijų interesus
• Švarūs vandenys: visos upės ir ežerai — valomi iki 2035 m. Pramonės išleidimo normos — griežtinamos
• Biologinė įvairovė: 30% žemės apsaugoti kaip gamtinės teritorijos (šiuo metu ~17%)
• Atliekų ekonomika: žiedinės ekonomikos strategija — 80% atliekų perdirbimas iki 2035 m.
• Anglies dvideginio mokestis: plečiamas į visus sektorius — pajamos naudojamos kompensacijoms mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams
• Žemės ūkio pertvarka: parama ekologiniam ūkininkavimui — tikslas 25% ekologiška žemdirbystė iki 2035 m.

VI. VALDYMO REFORMA IR KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMA

6.1 Institucijų Reforma

DDS modelis Lietuvoje neatmeta esamos institucijų sistemos iš karto — tai būtų nerealu. Strategija yra dvifazė: pirmoje fazėje DDS dirba sistemos ribose, dalyvaujant rinkimuose ir rodant alternatyvą; antroje fazėje — su visuomeniniu mandatu — vykdomi struktūriniai pokyčiai.

6.1.1 Trumpalaikiai Reformų Tikslai (1–4 metai)

• Seimo sprendimų platformos viešinimas: kiekvienas balsavimas, kiekvienas susitikimas — tiesiogiai transliuojamas ir archyvuojamas
• Pažadų stebėjimo sistema: kiekvienas koalicijos pažadas fiksuojamas ir automatiškai tikrinamas kas mėnesį
• Lobizmo registras: privalomas skaidrumas — kas, kada ir dėl ko kalba su Seimo nariais
• Viešieji pirkimai: 100% skaitmeniniai, su DI stebėsena ir anomalijų atpažinimu
• Turto deklaravimas: išplėstas politikų šeimų turto deklaravimas — ne tik sutuoktiniai
• Vietinė demokratija: savivaldybių tarybų sprendimai — privalomam referendumui, jei to pageidauja >10% rinkėjų

6.1.2 Ilgalaikiai Struktūriniai Pokyčiai (4–10 metai su DDS mandatu)

• Konstitucijos pataisa: imperatyvinis mandatas — Seimo nariai privalo laikytis rinkėjų nuomonės
• Tiesioginės demokratijos mechanizmai: įvedami privalomojo referendumo institutai pagrindiniais klausimais
• DDS mikrogrupių integracija į valdymo sistemą: oficialūs konsultaciniai organai
• Teismų reforma: teisėjų skyrimas per konkursinę ir skaidrią procedūrą be partinės įtakos
• Ombudsmano institucijos stiprinimas: realios tyrimų galios ir apsauga nuo politinio spaudimo

6.2 Antikorupcijos Programa

Korupcija Lietuvoje yra ne individualus elgesys, o sisteminė problema. DDS požiūris — ne tik bausti korupcijoje dalyvaujančius, bet pašalinti struktūrines sąlygas, kurios korupciją daro galimą ir net racionalią.

DDS ANTIKORUPCIJOS PRIEMONĖS

► SKAIDRUMAS kaip SISTEMA: visi valstybiniai sprendimai, sutartys, mokėjimai — viešai prieinami DDS platformoje, realiu laiku

► INFORMATORIŲ APSAUGA: stipri teisinė bazė ir finansinės kompensacijos korupcijos pranešėjams

► DI STEBĖSENA: ddsAI sistema stebi viešuosius pirkimus ir finansinius srautus — anomalijos automatiškai fiksuojamos

► ROTACINIS PRINCIPAS: viešųjų pareigybių kadencijų apribojimai ir rotacija — eliminavimas 'nuolatinių aparatčikų'

► ATLYGINIMŲ REFORMA: valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas ir skaidrumas — mažinti motyvaciją imti kyšius

► SVEIKATOS KORUPCIJA: skaitmelinė paslaugų eilių sistema, visiškai pašalinanti kyšininkavimo galimybę

► PILIETINIS STEBĖJIMAS: kiekvienas pilietis gali teikti korupcijos pranešimus per DDS platformą — su anonimizacija

VII. UŽSIENIO POLITIKA, GYNYBA IR TARPTAUTINIAI RYŠIAI

7.1 Suverenumas ir Europos Integracija

DDS suverenumas nereiškia izoliacionizmo. Lietuva privalo išlikti NATO ir ES nare — tai garantuoja šalies saugumą ir gerovę. Tačiau DDS reikalauja, kad narystė šiose organizacijose niekada nebūtų naudojama kaip instrumentas nacionalinių interesų aukojimui ar užsienio korporacijų privilegijoms suteikti.

• NATO narystė išlaikoma — ji yra Lietuvos egzistencinė garantija atsižvelgiant į Rusijos grėsmę
• ES narystė — konstruktyvi ir aktyvi. Lietuva turi daryti įtaką ES politikai, ne tik vykdyti direktyvas
• Gynybos išlaidos: 5% BVP — atsižvelgiant į karo grėsmę regione ir NATO reikalavimus
• Aktyvus kariuomenės rezervas: kariniai mokymai — privalomi visiems piliečiams, pagrįsti Suomijos ir Šveicarijos modeliais
• Kibernetinė gynyba: Lietuva jau yra NATO kibernetinės gynybos centras — plėtoti šią specializaciją
• Baltijos ir Skandinavijos solidarumas: Lietuvos-Latvijos-Estijos-Suomijos-Lenkijos regioninė saugumo bendruomenė

7.2 Lietuvos Diaspora ir Tarptautiniai Ryšiai

Lietuva turi didelę diasporą visame pasaulyje — ypač Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje, JAV. Šie žmonės yra ne tik emigrantai — jie yra potencialūs Lietuvos ambasadoriai, investuotojai ir talentai, kuriuos reikia išlaikyti ryšio su tėvyne per demokratinį dalyvavimą.

• Diasporos balsavimo teisė: palengvinti diasporai balsavimą — skaitmeninė balsavimo sistema
• Diasporos DDS narystė: diaspora dalyvavuja DDS demokratiniuose procesuose nuotoliniu būdu
• Diaspora investicijų fondas: mokesčių lengvatos lietuviams, investuojantiems į Lietuvos ekonomiką iš užsienio
• Lietuvybės išsaugojimas: parama lietuviškų mokyklų tinklo užsienyje plėtrai ir skaitmenizavimui

VIII. KULTŪRA, TAPATYBĖ IR INFORMACINĖ LAISVĖ

8.1 Lietuvių Kalbos ir Kultūros Apsauga

Lietuvių kalba yra viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų — neįkainojamas kultūros paveldas. DDS remia aktyvią valstybinę kalbos politiką — ne restrikciją, bet skatinimą ir modernizavimą.

• Lietuvių kalbos skaitmenizavimas: dirbtinis intelektas, kalbos atpažinimas, vertimai — visiškai lietuvių kalba
• Kultūros fondas: papildomi €100 mln./metams Lietuvos kino, muzikos, literatūros, šokio ir teatro rėmimui
• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga: griežtesnė apsauga ir finansavimas istorinių vietų restauravimui
• Tautinių mažumų integracija: pagarba lenkų, rusų, žydų ir kitų mažumų kultūroms — integruojant, ne asimiliuojant
• Baltijos kultūros tinklas: bendri kultūros projektai su Latvija ir Estija

8.2 Žiniasklaidos Laisvė ir Apsauga nuo Manipuliacijų

Šiuolaikinė žiniasklaida daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, kontroliuojama stambiojo verslo interesų. Net ir laisvose visuomenėse piliečiai gauna filtruotą, šališkintą, reklamomis paveiktą informaciją. DDS siūlo alternatyvą — ne draudimą, bet tikrosios informacijos prieinamumą.

DDS SPRENDIMAS: INFORMACINĖ DEMOKRATIJA

► ddsAI ir allddsAI platformos Lietuvoje: neutralus, visiškas, nepriklausomas informavimas apie visus politinius klausimus

► Piliečiai gauna informaciją be reklamos, partinio filtravimo ar algoritmų manipuliacijos

► Rusijos dezinformacijos apsauga: DDS platformos apsaugotos nuo užsienio hibridinių informacinių atakų

► Žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas: privalomas visų žiniasklaidos priemonių savininkų registras

► Valstybinės žiniasklaidos nepriklausomumas: LRT apsaugojimas nuo politinio kišimosi — valdoma visuomeninės tarybos

► Medijų raštingumas: privalomas ugdymas mokyklose — kaip kritiškai skaityti žiniasklaidą ir atpažinti manipuliacijas

► Tyrimų žurnalistika: valstybinis fondas nepriklausomai tiriamosios žurnalistikos veiklai remti

IX. ĮGYVENDINIMO STRATEGIJA IR LAIKO GRAFIKAS

9.1 DDS Veiklos Fazės Lietuvoje

Etapas	Veiksmai ir Tikslai
FAZĖ 1 (2025–2026)	Organizacijos kūrimas: DDS Lietuvos padalinys, narių įdarbinimas, platformos lietuvių kalba paleidimas, mikrogrupių formavimas savivaldybių lygiu
FAZĖ 2 (2026–2027)	Savivaldos rinkimai: dalyvauti savivaldos rinkimuose mažesniuose miestuose — įrodyti konceptą laimint vieną ar kelias savivaldybes
FAZĖ 3 (2027–2028)	Plėtra ir vizibilumas: pergalės savivaldybėse kaip katalizatorius nacionaliniam dėmesiui. Platforma veikia ir demonstruoja rezultatus
FAZĖ 4 (2028–2029)	Seimo rinkimai: dalyvauti Seimo rinkimuose su pilnu kandidatų sąrašu — tikslas: frakcija Seime
FAZĖ 5 (2029–2030+)	Valdymo transformacija: su parlamentiniu mandatu — sisteminės reformos pradžia

Pirmoji pergalė savivaldybių rinkimuose bet kuriame Lietuvos mieste ar rajone — net mažame — yra pasaulinis signalizatorius: DDS modelis veikia realioje politikoje. Tai sukurtų grandininę reakciją ir tarptautinį dėmesį.

9.2 Konkrečios Naudos Piliečiams

DDS nesiūlo utopijų. Siūlomi sprendimai yra konkretūs, išmatuojami ir su aiškiais rezultatų rodikliais.

Rodiklis	Tikslas
Piliečio dalyvavimas	Nuo 0 iki kiekvienų dienų tiesioginės įtakos sprendimams
Vidutinis atlyginimas 2030	Tikslas: €2.200 neto (nuo €1.484 šiuo metu) — +48%
Jaunimo nedarbas	Sumažinimas nuo 15,9% iki <8% per 5 metus
Emigracijos balansas	Iš neigiamo į neutralų ar teigiamą per 7 metus
Sveikatos rodikliai	Vyrų gyvenimo trukmė +3 metai per 10 metų
Korupcijos indeksas	Pakylėjimas į Top 20 pasaulyje (šiuo metu 32 vieta)
Energetinis nepriklausomumas	100% atsinaujinančios energijos iki 2035 m.
Skurdo mažinimas	50% skurdo rizikos sumažinimas per 10 metų

9.3 Kaip Prisijungti prie DDS Lietuvoje

PRISIJUNGIMAS PRIE DDS — ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO

1. Registracija: apsilankyti www.directdemocracys.org ir užsiregistruoti kaip narys

2. Tapatybės verifikacija: trijų kodų sistema — saugi ir anonimiška

3. Mikrogrupės: prisijungti prie artimiausios bazinės grupės savo rajone ar miestelyje

4. Dalyvavimas: nuo pirmosios dienos galima dalyvauti diskusijose, balsuoti, siūlyti sprendimus

5. Mokymai: DDS mokymų platforma — pilietinis ugdymas, demokratijos mechanizmai, politikos analizė

6. Organizatoriai: tie, kurie nori aktyviau veikti — gali tapti grupių koordinatoriais

7. Kandidatai: DDS nariai, atitinkantys kompetencijos reikalavimus, gali kandidatuoti į rinkimus DDS vardu

X. IŠVADOS: LIETUVA, KURIĄ RENKAMĖS

Lietuva per 35 metus nuo nepriklausomybės atgavimo nukeliavo neįtikėtiną kelią — nuo sovietinės ekonomikos iki modernios Europos valstybės. Tai didžiulis laimėjimas. Tačiau dabartinis modelis pasiekė savo ribas: emigracija toliau tęsiasi, nelygybė auga, jaunimas praranda viltį, korupcija ardo institucijas, o demokratija yra formali, ne reali.

DirectDemocracyS nesiūlo grąžinti praeitį. Siūlome šokti į ateitį — į demokratijos modelį, kuris egzistavo tik teoriškai, bet dabar, skaitmeninių technologijų dėka, tampa įgyvendinamas. Demokratiją, kuri nėra vien balsavimas kartą per ketverius metus, bet kasdienė, kompetentinga, apsaugota ir tikra tautos valdžia.

Lietuva turi visas sąlygas tapti pirmuoju DDS modelio pavyzdžiu pasaulyje. Šalis nedidelė, su aukštu skaitmenizacijos lygiu, aktyvia pilietine visuomene ir skaudžia istorine atmintimi apie tai, ką reiškia netekti laisvės. Lietuviai geriau nei kas kitas žino, ko verta tikroji laisvė — ir tikroji demokratija.

MŪSŲ ŠŪKIS LIETUVAI Lietuva — lietuviams. Valdžia — tautai. Demokratija — kiekvieną dieną. Lietuva — lietuviams. Valdžia — tautai. Demokratija — kasdien.

Ši programa yra gyvas dokumentas — ji bus nuolat atnaujinama pagal DDS narių diskusijas, ekspertų grupių rekomendacijas ir ddsAI bei allddsAI sistemų analizę. Kiekvienas DDS narys Lietuvoje yra šios programos bendrautorius ir savininkas — nes DDS demokratijoje programą kuria ne lyderiai, o žmonės.

www.directdemocracys.org

Programa parengta 2025 m. | DirectDemocracyS Tarptautinis koordinavimo centras